Lankytinos vietos Italijoje: nuo Romos iki krantų

Italija nėra viena šalis – tai dvidešimt regionų

Italija formaliai susivienijo 1861 m. Iki tol šimtmečius egzistavo nepriklausomos valstybės – Venecijos respublika, Popiežiaus valstybės, Neapolio karalystė, Toskanos didžioji kunigaikštystė. Šis sluoksniuotas paveldas lemia, kodėl Italija iki šiol turi dvidešimt autonominių regionų, kurių kiekvienas skelbiasi turintis geriausią virtuvę, sūrį ir vyną šalyje.

Lietuvių keliautojų požiūriu tai reiškia: Milane pietaujant rizotu, Romoje – karbonarą, Palerme – pasta alla Norma. Tie patys italai, skirtinga kalba kiekviename. Sicilijietis kartais negali suprasti venecijiečio, kalbančio savo dialektu.

Praktiškai tai reiškia dar vieną dalyką. Viena kelionė į Italiją negali būti apie visą šalį. Arba šiaurė, arba centras, arba pietūs. Bandantys apkeliauti viską per dešimt dienų sugrįžta pavargę, patyrę traukinių stotis, ne miestus.

Roma – kur pradėti ir kuri bilietų kombinacija atsiperka

Roma yra tas miestas, kur sluoksniai yra ne metafora. Kasiant metro C liniją, darbai vėlavo devyneriais metais, nes darbininkai nuolat užkliūdavo ant II a. romėnų vilų su mozaikomis. Linija pagaliau atidarys Fori Imperiali stotį tik 2026-aisiais. Darbai sustoja kiekvieną kartą, kai išlenda naujas radinys.

Koliziejus, Romos forumas ir Palatino kalnas perkamiami vienu bendrų bilietu – 18 eurų, galioja 24 valandoms. Tai reiškia, kad galite apžiūrėti Koliziejų ryte ir grįžti į Forumą popietę kitą dieną. Dauguma gidų to nepaaiškina, ir turistai neišnaudoja pusės bilieto vertės. Išankstinė rezervacija internetu sezono metu – būtinybė, nes eilės prie kasų liepos-rugpjūčio mėnesiais užima dvi valandas saulėkaitoje.

Vatikano muziejai yra didesni nei atrodo. Paprastas perėjimas iki Siksto koplyčios trunka apie 40 minučių, jei neiname per Rafaelio sales nesustodami. Realistiškai – skirkite tris valandas. Įėjimas nuo 25 eurų, penktadienio vakare veikia iki 22 val., o minios tuomet smarkiai mažesnės.

Trasteverės kvartalas – anapus Tibro upės. Čia dabar gyvena mažiau romiečių, nei prieš dvidešimt metų, bet atmosfera dar išlaikyta. Vakarienė trattorijoje kainuoja 25–35 eurus asmeniui su vynu. Vengti šeštadienio vakarų – tuomet čia ateina visi, kurie atvyko penktadienį.

Florencija, Siena ir Toskanos klausimas

Florencija (Firenze) yra kompaktiška. Uffizi galerija, Accademia su Mikelandželo Dovydu, Duomo, Ponte Vecchio – viskas pasiekiama per dvidešimt minučių pėsčiomis. Tai ir klaida: turistai viską bando padaryti per vieną dieną, ir niekas neprilipo.

Uffizi bilietas – 25 eurai sezono metu, rezervuojama iš anksto. Accademia (Dovydui) – 16 eurų. Duomo kupolo laipiojimas (463 laiptai, kurių pusė – spiralė tarp dviejų kupolo sienų) – reikalauja atskiro bilieto ir rezervacijos konkrečiam laikui. Klaustrofobijos nemėgstantiems – geriau į Giotto varpinę. Ten tie patys 414 laiptų, bet be siauro spiralio finalo.

Toskanoje be Florencijos – Siena su jos Palio žirgų lenktynėmis (liepos 2 d. ir rugpjūčio 16 d., tik tas dvi dienas), San Gimignano su viduramžiais bokštais (tik 14 iš buvusių 72 išliko), Pienza ir Val d’Orcia slėnis, kurį fotografavote dešimt kartų filmuose, nežinodami, kad tai Toskana. Vynininkystės kryptimi – Chianti Classico regionas tarp Florencijos ir Sienos, su Greve in Chianti kaip patogiausia baze.

Automobilis Toskanai – beveik privalomas. Viešasis transportas pasiekia miestus, bet ne vynuogynus, ne mažus kaimelius, ne Val d’Orcia viduriu kertančius šunkelius.

Venecija ir šiaurės miestai, kuriuos pralenkia turistų

Venecija 2024 m. pradėjo rinkti įėjimo mokestį vienos dienos turistams – 5 eurai per daugelį dienų pikiniu sezonu. Tai ne gailestis minioms, tai priemonė, kurios miestas imasi, nes tvarus turizmas jam sunkiai pasiekiamas. 2023 m. vasarą Veneciją per dieną aplankydavo iki 110 tūkstančių lankytojų – daugiau nei miesto gyventojų.

Ar verta ten važiuoti? Taip, bet bent vieną naktį likite po saulėlydžio. Dienos turistai išvyksta, ir Venecija, praradusi 80 procentų savo minios, pradeda atrodyti kaip miestas, o ne dekoracija. Murano ir Burano salos – dienos išvyka laivu, apie 7,50 euro bilietas iki 20 valandų.

Į šiaurę nuo Venecijos Dolomitai siūlo tai, ko dauguma italų fotografijose neatpažįsta kaip Italijos: alpinis peizažas, kalnų ežerai, vokiškai kalbantys italai (Pietų Tirolis). Sekonda nebejame, niekas jų neapžiūri per standartinį maršrutą. Bet Cortina d’Ampezzo (2026 m. žiemos olimpinių žaidynių vieta), Braies ežeras (Lago di Braies) ir Tre Cime di Lavaredo bokštai – tai tas Italijos veidas, kurio neparodo Romos atvirukų.

Verona išlieka greituoju punktu tarp Venecijos ir Milano. Romos amfiteatras (veikia ir šiandien, operos sezonas birželis-rugsėjis, bilietas ant laiptų – 30 eurų, vasaros naktis opera po dangumi) ir Džiuljetos balkonas (istoriškai abejotinas, bet minios jį laiko kultu).

Milanas – tai mados, dizaino ir aperitivo sostinė. Duomas įspūdingas iš arti, ne iš toli. Santa Maria delle Grazie bažnyčioje – Leonardo da Vinči „Paskutinė vakarienė”, kurios bilietų dabar parduodama po 300 per dieną. Tai reiškia: rezervacija tris mėnesius į priekį, kitaip liksite už durų.

Populiariausios vietos Italijoje pietuose – Neapolis, Amalfi, Capri

Neapolis turi reputaciją, kurios jis negina. Taip, ten reikia žiūrėti daiktus atidžiau. Taip, centrinėse gatvelėse vyrauja chaosas. Bet Neapolio archeologinis muziejus saugo daugumą Pompėjos originalių radinių (freskos, skulptūros, erotinis kabinetas), o Spaccanapoli gatvė yra centras, kurio net Roma negali pakartoti. Pietums – pica Margarita originaliame pavidale (1889 m. Raffaele Esposito receptas), kuri kainuoja 6-8 eurus da Michele ar Sorbillo picerijose, neprilygstama jokiam replikavimui už šalies ribų.

Pompėja ir Herkulanumas iš Neapolio pasiekiami Circumvesuviana traukiniu per 40 minučių. Herkulanumas mažesnis, bet geriau išsilaikęs – daugelis II aukšto medinių konstrukcijų pusiau anglies būklėje užsikonservavo. Pompėjos bilietas 22 eurai, Herkulanumo 16 eurų, arba bendras 33 eurai.

Amalfio pakrantė nuo Salerno iki Positano – 50 km serpantino. Autobusas čia važiuoja valandą ilgiau nei automobilis, nes siauriausiuose atkarpose abi transporto rūšys turi sustoti ir laukti. Pikas – birželis-rugsėjis, kai kelias uždarytas vienam šonui keliomis savaitėmis dėl kelionių valdymo bandymo, kurio rezultatai ginčijami. Pavasaris ir ankstyvas ruduo – protingesnė kryptis.

Capri sala iš Neapolio arba Sorento. Blue Grotto (Mėlynoji ola) – 18 eurų, plius perkėlimo valtelė į ertmę – dar 15. Tokio kainos ir laukimo santykio neverta, jei jau negalite ten patekti. Alternatyva – Ana Capri aukštutinė sala su Monte Solaro keltuvu (12 eurų), kur vaizdas į Neapolio įlanką atsiveria tikras, be kitų laukiančių valtelių šone.

Matera, Pulja, Sicilija – Italija, kuri nebuvo bestseleris

Matera pietryčių Italijoje iki 1950-ųjų buvo „Italijos gėda” (tai tikri vieno valdžios dokumento žodžiai – „la vergogna nazionale”). Žmonės gyveno urviniuose būstuose (sassi) be sanitarijos. 1993 m. UNESCO įtraukė Materą į Pasaulio paveldo sąrašą. 2019 m. ji tapo Europos kultūros sostine. Tai nuostabus pavyzdys, kaip vieta gali būti perdaryta per vieną kartą.

Pulja (Apulija) – „Italijos kulnas”. Baltieji Ostuni, Alberobelo su trulliais (apvalaus pavidalo stogo namai, dešimt tūkstančių viename mieste), Lečė su baroku ir Salento pakrantė – visa tai dar už italų-turistų srauto ribų. Traukinys iš Romos iki Bario – 4 valandos, bilietas nuo 40 eurų.

Sicilija reikalauja atskiros kelionės. Palermas, Sirakūzai, Taormina, Etna, Agrigento graikų šventyklos – per dešimt dienų pavyktų, ne trumpiau. Sala didesnė nei daugelis galvoja.

Praktiniai patarimai, be kurių kelionė brangs

Trenitalia ir Italo – dvi greitųjų traukinių bendrovės, konkuruojančios tarpusavyje. Frecciarossa nuo Romos iki Milano – 3 valandos 10 minučių. Bilietai, užsakyti mėnesį į priekį, – nuo 29 eurų. Tie patys bilietai savaite iki kelionės – 80 eurų. Italijos traukiniai vėluoja rečiau, nei manoma; statistika rodo, kad 86 procentai atvyksta laiku (10 minučių tolerancija).

ZTL zonos (Zona a Traffico Limitato) – jau minėjome. Kiekviename istoriniame centre nuo Florencijos iki Verona. Jei nuomojatės automobilį, viešbučio parkavimą derinkite iš anksto ir klauskite ZTL instrukcijų. Nuomos kompanija užrašys Jūsų duomenis, savivaldybė atsiųs baudą Lietuvos adresu.

Restoranuose. Coperto – stalo mokestis 1–3 eurai žmogui, įrašomas sąskaitoje atskirai. Tai ne arbatpinigiai, tai stalo, duonos ir padengimo mokestis. Servizio – paslaugos mokestis, 10 procentų kai kuriuose turistiniuose rajonuose. Arbatpinigiai nebūtini, 1-2 eurų pakanka, jei paslauga patiko. Kapučino po 11 valandos – taip, gausite, bet italas pažvelgs į jus keistu žvilgsniu.

Ko Italijoje nėra – sklandaus viešojo transporto tarp nedidelių miestų. Iki Toskanos kaimų, Amalfio nesuvažinėtų atkarpų, Dolomitų giliai kalnų ežerų – reikia automobilio. Kas nevairuoja – rinksis didžiuosius miestus su traukinių jungtimis.

Ką daryti toliau

Prieš planuodami maršrutą, atsakykite sau: ar tai kelionė dėl miesto (Roma, Florencija, Venecija, Milanas), dėl pakrantės (Amalfi, Cinque Terre, Sardinija), ar dėl tikro lėto regiono (Toskana, Puglia, Sicilija)? Šių trijų kelionių logika, bazės ir net sezonai skiriasi.

Skrydžiai iš Vilniaus tiesiogiai vyksta į Romą FCO, Milaną Bergamą, Bolonia, kartais Katanija Sicilijoje. Wizzair ir Ryanair kainos nuo 30 eurų vienam pavažiavimui už sezono ribų, iki 180 eurų vasaros piko metu. Keliaujantys su didesniu bagažu – pridėkite atskirą bagažo rinkinį, nes pigiavioji bilieto kaina galioja tik rankiniam. Paskutinės minutės kelionės į Italiją per Lietuvos agentūras pasirodo rečiau nei į pakrančių kurortus, nes Italija yra miestų kryptis – Romos ar Florencijos viešbučiai dažniau parduodami tiesiogiai per Booking.com ar Expedia likus 1-2 savaitėms, kur galima sutaupyti iki 35 procentų bazinės kainos, jei sezonas nėra pikinis.

Italija keičiasi lėtai, bet keičiasi. Venecija artimiausiais metais tvirčiau įvesti įėjimo mokesčius, Roma uždaro centro gatves automobiliams po vieną kasmet, Cinque Terre taip pat nagrinėja dienos turistų kvotas. Kas atidės kelionę penkeriems metams, atras kitokias prieigos taisykles. Kas vyks šiemet – pirmiau patikrinkite skaitmenines muziejų rezervacijas ir ZTL žemėlapį savo viešbučio rajone.